Atviresnė, drąsesnė, stipresnė – tokia pirmosios personalinės fotografijų parodos reikšmė jos autorei Viktai Kirdeikei. Ši penkiolikos spalvotų ir monochromiškų meninių kadrų kolekcija – iš daugiau nei šešerius metus kaupto kelionių fotoarchyvo.
Fotografija Viktos Kirdeikės gyvenime atsirado iš smalsumo ir vis dažnesnio poreikio pabūti su savimi. Fotografuojant labiausiai žavi stebėjimo procesas, netikėtumo jausmas, rezultato laukimas. Ypač nenuspėjama – kelionių fotografija, kurioje įamžinti įvykio ar momento tikrumą, kurio neišdildys laiko ar erdvės perspektyvos – sudėtinga. Tačiau autorė to besąlygiškai siekia.
Dažniausiai pro fotoobjektyvą kūrėjos žvilgsnis krypsta į žmones, svarbias jų akimirkas, kasdienines ir nekasdienines šventes. Svarbiausia – užfiksuoti tikrumą, emociją, nuspėti charakterį, atrasti individualius bruožus, tyrinėti smulkias detales, spėlioti, spėlioti... Geras kadras – tas, į kurį žvelgiant užplūsta stipri emocija, nesvarbu kokia: smalsumas, pasitenkinimas, šleikštulys, liūdesys, pavydas, meilė...
Šioje kelionių po svečias šalis serijoje užfiksuotos tenykščių žmonių kasdienybės akimirkos, jų aplinkos etiudai: nuotraukose herojai bei juos supanti erdvė pulsuoja emocijomis, byloja apie vienatvę ir harmoningą tarpusavio vienybę, fokusuoja žmogaus žvilgsnį į kažką svarbaus, žinomo tik jam pačiam...
Dėmesys įvairioms faktūroms, tekstūroms, spalvinėms detalėms – fotografijose atsiskleidžianti subjektyvi, itin moteriška šios kūrėjos pusė. Tolumos ir perspektyvos miesto panoramoje ar gamtos peizaže veriasi tarsi ištrūkimo iš rutinos metafora, bylojanti nenusakomą, tačiau visiems pažįstamą laisvės ilgesį.
Apie rutiną savo gyvenime Vikta Kirdeikė sako: ji būna ir geidžiama, ir nekenčiama – tačiau neišvengiama. Vienaip ar kitaip, fotografuojant rutina pasitraukia į šalį! Ir tuomet suvoki, kokie įvairialypiai jos rakursai, kokie skirtingi jos veidai, kartais tokie nerutiniški...